Nuoširdžiausi  dėkingumo žodžiai skiriami organizatoriams: Vilmai Praškevičienei, Andriui Urbanavičiui, Jolantai Kiudulienei, Giedrei Kanapeckaitei ir Rasitai Nekrošienei. Na, ir, žinoma, Ruklos Jono Stanislausko mokyklos mokiniams. Ačiū, kad sutvirtinote tikėjimą „Mokytojas yra svarbus ir brangus“.

Mokytojau,

Tavo gyvenimo prasmė - ruduo. 
Lyg lapai krintantys šiurena 
Sąsiuviniai tarp tavųjų pirštų. 
Lyg paukščiai išskrendantys pakelia.. 
Sparnus tavieji mokiniai į kelią. 
Kaskart artojo kantrumu žarstai žinias, 
Kaip žiemkenčius į jaunas širdis. 
Ir vis bandai su atkaklumo raktais, 
Kuklias mintis į laisvę nuskraidinti. 
Taip ir klampoja metai po gyvenimo, 
Takus, paženklintus laukimo. 
Laukimo derliaus, to, kurį 
Tavi delnai kartų kartoms sodino. 
Ir teka dienos kaip spalvotų lapų 
Burlaiviais išmargintas vanduo. 
Todėl sakau:
„Tavo gyvenimo prasmė – ruduo“.